Tokia gausybė filmų, bet mes išsirinkome šiuos. Nuostabu, kad šiemet kino festivalis SCANORAMA vyksta tik kino teatruose, vertinkime tai ir praleiskime nuostabų laiką su filmais.
BLOGA NUO SAVĘS (rež. Kristoffer Borgli, Norvegija)
Satyrinis priminimas mūsų kartai, kad yra sveikesnių būdų siekti dopamino nei liguistas dėmesys.
Signė ir Tomas yra nepagydomi narcizai. Jie negali pakęsti, kai vakarėlio svečių akys nėra nukreiptos į juos. Kad atsidurtų dėmesio centre, gali griebtis bet ko. Nesumokėti už maistą restorane? Lengvai. Pavogti kėdę iš parduotuvės? Jokių bėdų! Problemos prasideda, kai Tomas surengia kelias sėkmingas parodas ir sulaukia žiniasklaidos dėmesio. Jausdama, kad liko partnerio šešėlyje, Signė karštligiškai ieško išeities ir pradeda gerti baisų šalutinį poveikį turinčius vaistus.
DIDYSIS TYLĖJIMAS (rež. Katrine Brocks, Danija)
Apie praeities ir ateities pasirinkimus bei meilę. Dievui.
Alma ramiai gyvena šiuolaikiniame katalikų vienuolyne ir ruošiasi duoti amžinuosius vienuolės įžadus, kai netikėtai atvyksta jos daug metų nematytas brolis Erikas. Kartu su Eriku Almos atmintyje atgyja prisiminimai apie praeityje įvykusią tragediją. Ceremonijai artėjant, Alma pradeda vis labiau abejoti, ar jai tikrai lemta pašvęsti likusį gyvenimą Kristui.
KAPINYNAS ( rež. Emilija Škarnulytė, Lietuva)
Lietuvių videomenininkės žvilgsnis į jau neveikiančios Ignalinos atominės elektrinės gyvastį.
Apleistame Ignalinos atominės elektrinės, vadinamosios Černobylio elektrinės sesės, valdymo poste rangosi smauglys. Branduolinio reaktoriaus šerdis – monstras, gyvensiantis dar mažiausiai milijoną metų. Režisierė Emilija Škarnulytė nuo etruskų griuvėsių ir paskendusių miestų iki moderniausių požeminių saugyklų fiksuoja pastangas užkasti tai, kas nemiršta.
KARČIOS PETROS FON KANT AŠAROS ( rež. Rainer Werner Fassbinder, Vokietija)
Klasika. Romantiškai toksiškų santykių portretas su kinematografiškais eksperimentais iš 1972 m.
Turtinga ir garsi dizainerė Petra fon Kant gyvena prabangiame bute su padėjėja Marlena, tyliai kenčiančia viršininkės įgeidžius. Bet čia pasirodo jauna gražuolė Karina. Petra ją įsimyli ir pakviečia gyventi kartu – jos miegamasis virsta jausmų, pavydo ir egoistiškos meilės melodramos scena. Filme realistiškas kenksmingų santykių vaizdavimas derinamas su raiškos priemonėmis, nurodančiomis į režisieriaus ilgalaikį darbą eksperimentiniame teatre.
KORSAŽAS ( rež. Marie Kreutzer, Austrija, Prancūzija, Vokietija)
Nepaprastai stilinga ir subtili odė moters likimui.
Elžbieta Vitelsbach, dar žinoma kaip Sisi, yra moteris, motina ir Austrijos imperatorienė. Jai jau 40, ir visoms šioms taisyklėms ji išdidžiai rodo vidurinį pirštą. Ji tinkasi su buvusiais meilužiais, ironiškai šypsosi iš ją supančių legendų ir, padedama patikimos tarnaitės, kurpia pabėgimo planą. Korsetas veržia per stipriai, jos tikslas – laisvė. „Korsažas“ jau laimėjo Kanų kritikų širdis ir pelnė aktorei Vicky Krieps apdovanojimą už geriausią „Ypatingo žvilgsnio“ programos vaidmenį. Nieko keisto: likti abejingai šitam įžūliam ir stilingam moteriškumo manifestui – užduotis ne iš lengvųjų.
MERGINOS GALI VISKĄ (rež. Alli Haapasalo, Suomija)
Suomiškas nuoširdumas pavergęs Sandanso festivalio žiūrovus.
Geriausios draugės Mimi ir Ronko besąlygiškai palaiko viena kitą ir nori gyventi nuotykių ir aistros kupiną gyvenimą. Ema, priešingai, visą save atidavė dailiajam čiuožimui, todėl pažįsta tik griežtą discipliną ir uolų darbą. Susitikusios jos negrįžtamai pakeis vienos kitų gyvenimus. Šis sąmojingas, įtaigus ir puikiai suvaidintas kūrinys įžvalgiai atskleidžia ant brandos slenksčio atsidūrusių merginų jaudulius, sumišimą ir savęs atradimo džiaugsmus. Tai kupinas gyvybės ir žaviai nuoširdus, reto energijos užtaiso filmas, siūlantis ne pamokslauti apie moterišką žvilgsnį, bet tiesiog patirti jo džiaugsmus.
NEKALTIEJI (rež. Eskil Vogt, Noregija)
Norvegiškas psichologinis siaubas, metaforiškai kreipiantis dėmesį į mūsų vaikų būsenas.
Mažoji Ida neseniai persikraustė į naują daugiabučių kompleksą su tėvais ir seserimi Ana. Ji pavydi dėmesio, kurį tėvai skiria autizmu sergančiai Anai, todėl dažnai išlieja pyktį ant sesės. Susipažinus su dviem kitais kiemo vaikais, tarp vaikų kyla konfliktas, kuris išryškina jų įgimtą žiaurumą. Šis sukrečiantis antrasis Eskilio Vogto filmas su fantastinių elementų pagalba tiria vaikų santykį su galia ir morale ir yra vienas ryškiausių pastarųjų metų žanrinio autorinio kino pavyzdžių.
NEKALTOS BŪTYBĖS ( rež. Guðmundur Arnar Guðmundsson, Islandija, Danija, Švedija, Nyderlandai, Čekija)
„Pragaro virtuvės vaikėzai“ sugrįžta!
14-mečiam Baliui sunkiai sekasi pritapti. Jo patėvis – kalėjime, o motina retai būna namie. Dėl tylaus būdo ir purvinų drabužių jis nuolat kenčia patyčias mokykloje. Kartą jis susipažįsta su trimis bendraamžiais, kurie nusprendžia priimti jį į savo būrį. Iš jų išsiskiria trijulės lyderis Adis, greitai pradedantis globoti Balį. Atrodo, jie pernelyg skirtingi, kad galėtų būti tikrais draugais. Tačiau Balis dar nežino, kad Adis irgi kovoja su savais demonais. „Gražios būtybės“ svarsto apie smurto vaidmenį paauglių gyvenime ir su magiškojo realizmo pagalba sugeba išvengti socialiai angažuoto kino motyvų, jau spėjusių virsti klišėmis.
PENKI VELNIAI (rež. Léa Mysius, Prancūzija)
Ieškantiems istorijos apie fantastišką meilę, su nuostabiąją aktore Adèle Exarchopoulos. Festivalio vadovės Gražinos Arlickaitės rekomendacija.
Ar meilė turi kvapą? O vienatvė, baimė, pavydas? Mažoji Viki į visus šiuos klausimus galėtų atsakyti teigiamai. Jai septyneri, ir ji turi stebuklingą dovaną: geba užuosti geriau, nei bet kuris skalikas. Sunkiai pritampanti mokykloje, Viki itin prisirišusi prie savo mamos Džoanos ir visą laisvalaikį leidžia kolekcionuodama įvairius kvapus stiklainiuose. Vieną dieną jų šeimą aplanko Vikės tėvo sesuo Džulija. Suintriguota nelauktos viešnios, mergaitė mėgina atkurti jos kvapą ir netikėtai nukeliauja į praeitį, atskleisdama visą ramų Alpių miestelį slegiančią paslaptį. „Penki Velniai“ – lakios vaizduotės pagimdytas įvairių žanrų hibridas, už įmantrios fantastinės premisos slepiantis jausmingą istoriją apie aistringą meilę.
PRAKEIKTA ŽEMĖ ( rež. Hlynur Pálmason, Danija, Islandija, Prancūzija, Švedija)
Sinefiliškas filmas, sakoma, vienas svarbiausių metų kino įvykių.
Kritikų aukščiausiai įvertintame Kanų “Ypatingojo žvilgsnio” programos filme atšiaurus ir didingas Islandijos kraštovaizdis tampa fonu, kuriame skleidžiasi epinė savižinos drama. Jaunas kunigas Lukas XIX a. pabaigoje siunčiamas statyti naujos bažnyčios į tuometinę Danijos koloniją Islandiją. Jau nuo pirmųjų žingsnių salos paviršiumi jis supranta absoliučiai netinkantis šiai užduočiai. Nepatyręs ir juokingai išdidus, Lukas niekuo nepasitiki ir visur mato klastą. Ypač įtariai jis žiūri į savo gidą Ragnarą, visišką Luko priešingybę. Jau netrukus jų santykiai perauga į nuožmią dviejų radikaliai skirtingų asmenybių ir kultūrų kovą.
SALŲ TYLA (rež. Albertas Serra, Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Portugalija)
Kolonialistinis antitrileris? Linčiškas postdetektyvas? Apokaliptinė pranašystė? Intriguoja. Festivalio programos sudarytojo Dmitrij Gluščevskij pasirinkimas.
Bene vienintelis šių metų Kanų filmas, vertas šedevro vardo. Ispanų vizionieriaus Alberto Serros naujausiam ir ambicingiausiam filmui tinka daug apibrėžimų, bet nė vienas jo neišsemia. Prancūzijos Polinezijos salynus gaubia saulės kaitinama tyla. Nuo karščio pasislėpti galima tik sutemus, kai vietos naktiniai klubai prisipildo politikų, šnipų ir keistuolių. Juose kažkur tarp sapno ritmu virpančių tikrovės klosčių atgimsta atominio karo šmėklos. Šį tropinį limbą prižiūri visada gerai nusiteikęs komisaras De Roleras. Jo mėgstamiausia spalva – balta, jo likimas – amžina paranoja. „Ar vartojate narkotikus?“ – klausia veikėjas vienoje scenoje. Kol yra tokie filmai, narkotikų nereikia.
SIELŲ AUKCIONAS. NEĮTIKĖTINA AUROROS MARDIGANIAN ISTORIJA ( rež. Inna Sahakyan, Armėnija, Lietuva, Vokietija)
Dokumentika ką tik laimėjusi geriausio animacinio filmo apdovanojimą Asia Pacific Screen Awards (APSA) Australijoje
Aurorai buvo vos 14 metų, kai prasidėjus žiauriam armėnų genocidui ji prarado viską. Lydima sėkmės ir apsiginklavusi nepaprasta drąsa, po ketverių metų mergina pabėgo į Niujorką, kur jos istorija tapo žiniasklaidos sensacija. Suvaidinusi ankstyvojo Holivudo hite „Sielų aukcionas“, Aurora tapo vienos didžiausių kada nors Amerikoje surengtų labdaros kampanijų veidu. Įspūdinga animacija, interviu su pačia Aurora ir išlikę kadrai – iš viso 18 minučių – iš prarasto nebylaus kino epo atgaivina pamirštą stebuklingo išgyvenimo istoriją.
VIENĄ GRAŽŲ RYTĄ (rež. Mia Hansen-Løve, Prancūzija)
Jautrus filmas pasiilgusiems nuostabiosios Léa Seydoux veido.
Geriausiame Kanų „Dviejų režisierių savaičių“ programos filme režisierė Mia Hansen-Løve švelniais potėpiais kuria daugiasluoksnį ir elegantišką portretą moters, sugebančios kasdienybės sūkuryje rasti drąsos vėl atsiduoti meilei. Nuostabioji Léa Seydoux jame vaidina laisvai samdomą vertėją Sandrą. Ji yra dėmesinga vieniša motina, kantriai besirūpinanti sergančiu tėvu, pamažu prarandančiu savarankiškumą. Visa galva panirusi į rūpesčius, Sandra jau susitaikė, kad meilės gyvenimas liko tik jos prisiminimuose. Kol vieną gražų rytą susiduria su senu draugu Klementu. Tai prancūziškai subtilus ir paryžietiškai romantiškas filmas, kuriame nėra nė vieno dirbtinio konflikto – tik talentingos režisierės rankose stebuklingai atgyjantys žmonės.
KAULAI IR VISA KITA (rež. Luca Guadagnino, Italija, JAV)
Luca Guadagnino – geriausias režisierius Venecijos kino festivalyje. Uždarymo filmas, festivalio vadovės Gražinos Arlickaitės rekomendacija.
Režisieriaus Lucos Guadagnino ir aktoriaus Timothée Chalamet duetas jau spėjo tapti kokybės ženklu. Filme „Kaulai ir visa kita“, pelniusiame Sidabrinio liūto apdovanojimą už geriausią režisūrą Venecijos kino festivalyje, prie jų prisijungia Venecijos kritikų širdis pavergusi kylanti žvaižgdė Taylor Russel. Tai pasakojimas apie pirmąją meilę tarp jaunos merginos Maren (Taylor Russell), besimokančios išgyventi visuomenės paraštėse, ir aistringo klajoklio Ly (Timothée Chalamet). Jiedu leidžiasi į odisėją Reigano laikų Amerikos paribiais, užkampiais ir klystkeliais. Tačiau pabėgti nuo praeities nėra taip lengva. Kas nugalės – prigimtis ar meilė?
Bang bang, Silvija ir Rokas
Remtasi www.scanorama.lt informacija
